veikimas

veikìmas sm. (2), veikìmasis (1), veikìmos ind. I 1. K, Rtr, ŠT283, Š, DŽ, KŽ → veikti 1: Iš tos gi tylos tiek pat naudos, kiek iš nieko neveikimo Vaižg. Tokiomis nieko neveikimo valandomis į galvą lenda pačios netikėčiausios mintys rš. Kodėl žmogaus darbams, veikimui taip sunku prilygti nors iš dalies prie to, ko trokšta atlikti arba apie ką svajoja? Pt. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo ar neveikimo pobūdį rš. Veikìmas, vedimas kokio darbo kiek išgaliant I. Laiko forma reiškia ne tiek veiksnio veikimo laiką, kiek veikimo laiko santykį su kalbamuoju momentu J.Balč. Veikrodžiu (veiksmažodžiu) vadina žodį, kurs rodo veikimą arba būseną S.Dauk. Savo ketėjimūse ir veikimūse ryžusys ant ko norint nepesnojos, ne[v]angstės, bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai S.Dauk. Blogo nedarymas, nieko neveikimas – dar ne dorybė rš. Ypač dainose randame išreikštus tautos veikimus visokiuose atsitikimuose A1884,247. | refl. I. ║ elgesys: Klastingas veikìmas KI230. Charakteris nustato žmogaus veikimo būdą, susistemina žmogaus poelgius rš. 2. LL29 → veikti 4: Viešas veikìmas NdŽ. Visuomeninis veikìmas NdŽ. Priešvalstybinis veikìmas NdŽ. Organizacijos veikìmas NdŽ. Veikìmo sritis NdŽ. Veikìmo laisvė NdŽ. Lietuvių veikìmo centras NdŽ. Tautinis veikìmas KŽ. Mackevičiaus atmintyje atgyja jo aštuonerių metų šioje apylinkėje veikimas – pasisekimai ir pralaimėjimai V.Myk-Put. Egzistencija yra mūsų asmeninis ir sąmoningas veikimas A.Mac. Daug pasakų ir pasakaičių vieni kitiems sakinėdavos: apie seniai buvusius marus, apie švedų veikimus po mūsų kraštą Sln. Ne tai yra žmogaus vertybės mastas, kuo jis tiki, bet kas jo širdyje gyvena. O tat apsireiškia žodžiais ir veikimais Vd. Tie veikimai piktieji nuog grieko prigimtojo kaip ir nuog piktos priežasties randasi MT58. 3. NdŽ → veikti 5: Nepertraukiamo veikimo vakuuminis filtras PolŽ36. Tolydinio veikimo sviesto muštuvas ŽŪŽ133. | Nieks jos (amžinos ugnies) veikimo sutrukdyt negali ir niekuomet negal jos užgesint! Vd. ║ apie žmogaus organus: O veikìmas širdies, o jergutaliau! Varn. Garso nazalizacija priklauso nuo minkštojo gomurio veikimo rš. ║ reiškimasis: Jei kuomet ir karės [dainos] yra priminamos, tai vienok darose veikimas meilės žodystės S.Stan. 4. LL119 → veikti 6: Tarpusavio veikìmas NdŽ. Veikìmo jėga NdŽ. Jos (refleksinės baimės) veikimas dažnai apima tik kai kurias kūno dalis ir visai nepaliečia sąmonės rš. Magnetinio lauko jėgos veikimą apibūdina magnetinė indukcija rš. Koks tai veikìmas (telepatija) yra – gyvolis jaučia, ka jam gali būt blogai Rg. Teikiant pirmąją pagalbą, nukentėjusįjį reikia išnešti iš šilumos (saulės) veikimo zonos rš. | refl.: Savitarpinis žmonių veikìmasis visuomenėje yra neabejotinas dalykas FT. Tarpusavis veikìmasis NdŽ. ║ poveikis: Sako, anos (ramunėlės) tura tą patį veikìmą Krž. Kiekvienas iš vitaminų turi savo specifinį veikimą, todėl labai svarbu, kad organizmas visų jų gautų pakankamai rš. Ilgo veikimo vakcina ŽŪŽ24. Nuodų veikìmas NdŽ. Toks veikìmas vaistų: drebina, purtina visą Rdn. Dirva pajuodavo nuo mikrobų veikimo, bet pačios bakterijos retai kada būna juodos rš. Lietuvoje dar palyginti mažai ištirtas mėšlo veikimas ganyklose rš. 5. → veikti 9: Žudymas, varginimas, spaudimas, veikìmas I. 6. NdŽ → veikti 10. | refl. NdŽ. 7. → veikti 11: Toks veikìmas – nebturu kantrybės, pryšais pulsu Rdn. Tokiu veikimù ką iš proto neišvarė Krš. 8. → veikti 12: Užgulimas, veikimas, spaudimas ko, vertimas I. 9. → veikti 13: Dramoje veikimas turi sukilti iš žmogaus norų, troškimų, pagaliau iš jo valios ir pasiryžimo Vd. \ veikimas; apveikimas; atveikimas; daveikimas; įveikimas; išveikimas; nuveikimas; paveikimas; perveikimas; priveikimas; suveikimas; užveikimas